2024 03 17 – 29 Kosta Rika

Maršrutai:

1 Quebrada Honda 4 sudėtingumo kategorija

2 La Vieja 2 sudėtingumo kategorija

3 Gata Fiera 5 sudėtingumo kategorija

4 Gata Media 3 sudėtingumo kategorija

5 Rio Juco 5 sudėtingumo kategorija

6 Mordor 4 sudėtingumo kategorija

7 Mordor Media 3 sudėtingumo kategorija

8 Bijagual 5 sudėtingumo kategorija

Dalyviai: Rolas, Vytautas V, Milda, Jolita, Vida, Viktorija, Edmundas, Kęstutis, Lina, Nerijus, Inga, Vytautas P

Kelionės nuotraukos čia:

Pirma diena. Quebrada Honda 4 SK

Pirmai dienai maršrutas vertas dėmesio. Buvo gražių vietų. Nelietingu sezonu nesudėtinga. Tikrai galima eiti be hidro kostiumų. Ėjome įvairiai. Aš be. Praėjome per tris valandas. Mašinas geriausia palikti prie išėjimo iš maršruto. Neben turite normalius džipus. Prisitraukimas apie 1 val.

Antra diena. La Vieja 2 SK

Planavome keliauti Ciudad Esmeralda maršrutu. Ne visiškai gavosi pagal planą. Kaip ir radome pradžią, kažkiek abejonių ir tai sutrukdė priimti gerą sprendimą. Aprašyme rašė, kad net sausuoju metu būna daug vandens. Baisu buvo užsirauti ant žymiai didesnio krioklio nei turėjome su savimi virves. Būna ir taip.

Privažiavimai ne tolimi, bet užtrunkame ilgiau nei tikėjaisi. Ištisai gyvenvietės.

Pasitraukimas aiškus, kopėčios į kalną. Bandė išsireikalauti pinigų už išlipimą. Atrodo išsisukome. Čia už viską reikalauja pinigų. Mašinos parkavimas privačioje žemėje arba tiesiog privačios pievos kirtimas. Derėtis reikia ir gaunasi.

Trečia diena. Laisva diena

Plaukioja laisvi upėje apačioje. Kokie šeši, 2-3m ilgio.

Beždžionės draugiškos, mielos. Anakardžio riešutai. Vaisius irgi valgomas, bet neskanus.

Ketvirta diena. Gata Fiera 5 SK

Maršrutas vienas gražesnių mano istorijoje. Kažkas nepakartojamo, kur suteka trys upės vienoje vietoje. Po paskutinio nusileidimo nusileidžiame į sieros prisotintą upę. Vanduo rugštus.

Pats maršrutas tikrai atitinka 5sk. Pirmi trys kriokliukai nušokami arba nučiuožiami čiuožimo budu. Tada seka ilgas 60m nusileidimas, kurį leidomės rūke.

Nesunkus ir malonus. Daugiausia neigiamu kampu. Tada seka ilgas 130m krioklys su pakopomis. Pirmas 50m etapas nesudėtingas. Tada seka 30m etapas. Jis kažkiek komlikuotas. Nusileidus geriausia daryti turėklą iki sekančio nusileidimo etapo. Taškų prikalta keliose vietose. Taip pasiekiama bazė su kabėjimu ant sienos. Nuo jos dar lieka 50m nusileidimo.

Na ir tada visko vinis – 50m nusileidimas į krioklių karalystę.

Atsitraukimas iki elektrinės nesudėtingas ir aiškus. Pradžia taip pat labai aiški – nuo tilto.

Penkta diena. Gata Media 3SK

Maršrutas vandeningas, turi žavesio, nesudėtingas. Aukščiausias nusileidimas 30 m. Prisitraukimas labai aiškus. Įveikėme per 3.5val.

Atsitraukimą padarėme prie elektrinės. Norėjome judėti link mašinos, bet teko susimokėti už privačios žemės kirtimą. 10dolerių žmogui. Kitaip niekaip.
Nebent plaukti per vandens rezervuarą ir baigti maršrutą prie tilto. Tada kaip ir turėtų būti tvarka.

Šešta diena. Rio Juco 5 SK

Pabuvom visiškai kitokioje Kosta Rikos gamtoje. Tikros džiunglės. Matėm dideles papūga, grifus. Žavus laikas.

Tarpeklis nesudėtingas. Buvo nedidelių šuoliukų, gražus 50m krioklys.

Marštutą įvekėme per 2.20 min. Pasitraukimas iki 30m. Keliavome be hidro kostiumų. Jų tikrai nereikėjo.

Vėl teko eiti per privačią žemę. Teko susimokėti. Pasitraukimas labai aiškus. Pabaigoje, kur palikome mašina yra kavinė. Alus ir visa kita.

Septinta diena. Poilsis

Aštunta diena. Mordor 4SK

Nepavyko mums su šiuo maršrutu. Žemės savininkė neleido eiti. Priežastis – labai aktyvus ugnikalnis, per daug dujų išmetama. Gan griežtai. Tai kaip ir neturėjome kito pasirinkimo.

Rytoj su gidais keliausime tuo maršrutu. Kito varianto nėra. Pagal viską taip jie saugo savo rinką. O mums pasirinkimo nėra, nepraeisime nepastebėti.

Devinta diena. Mordor 4SK

Anksti išvažiavome. Vietoje buvome 5val. ryto. Pasitiko du vietiniai gidai. Pirmas klausimas buvo apie įrangą, kurią turime. Panoro pažiūrėti. Užteko parodyti batus ir to užteko. Iš karto jų akyse tapome kanjoningistai.

Prisitraukimas labai aiškiu taku. Užtrukome 2val. Išmetamų ugnikalnio dūmų visai nejutome. Gal dėl vėjo krypties. Tai kaip ir nieko įprasto. Pajudėjome. Maršrutas gražus ir nesunkus. Kažko išskirtinio nebuvo, išskyrus tam tikras vietas. Įveikėme per 5val 30 min. Daug gerų šuoliukų. Ilgiausia virvė 40 m. Atsitraukime užtrukome apie pusvalandį.

Gidus buvome priversti imti. Kitaip žemės savininkas neleido. Bet čia yra šeimos biznis. Jie mus tik lydėjo. Darėme viską patys. Kaip žmonės gidai buvo labai malonus ir suprantantys jumorą. Pradžioje maršruto Vytautas paklausė – ar jie turi virves. Aiškiai žinojome, kad neturi. Tada pasiūlėme susimokėti, kitu atveju gali grįžti atgal 🙂

Susimokėjome po 80eurų nuo žmogaus. Jei atvažiuotume nieko neturėdami, be įrangos – 250 dolerių žmogui.
Taip pravedžiau ir juos maršrutu. Tik šį kartą susimokėjęs pats 🙂