Dalyviai: Rolas, Vytautas, Viktorija, Merūnas, Justinas, Olga, Božena, Marius, Lina, Donatas, Gintaras, Tatjana, Vilma, Ramūnas, Mindaugas, Agnė, Jurgita
Uyuni turas. Keturios dienos, tiesiog nuostabios. Kažkiek trūko aklimatizacijos, bet visgi pavyko pamatyti tai ką numatėm. Druskos ežeras, kuris užima penktadalį Lietuvos. Maždaug galima įsivaizduoti kokio tai dydžio. antrą dieną lipome į Tunupą ugnikalnį. Aukštis galutinio taško 5200 m. Bendras sukilimas arba aukščio peraukštėjimas 1500m. Tikrai nebuvo lengva. Kaktusų sala. Vaizdai keičiantys vienas kitą. Ugnikalniai, lagūnos su flamingais, karštos versmės ir dar šis bei tas. Išskirtinio grožio vieta. Neaplankius Uyuni turo, skaityčiau, kad nebuvote Bolivijoje.
Antra dalis kelionės – Andų kalnai, trekas su kopimų į Huayna Potosi (6088m) ugnikalnį. Praleidome 8 dienas. Spalio mėnesį orai permainingi. Po pietų praktiškai visada iškrenta kritulių. Dažniausiai sniegas. Geriau visada išeiti į maršrutą kuo anksčiau iš ryto. Paprastai rytas būna giedras, po to nuo džingulių pradeda plaukti debesys ir iškrenta kritulių. Vakarop vėl viskas taisosi.
Austrijos viršūnė (5350m)
Huayna Potosi (6088m)
Paskutinė atrakcija. Nusileidimas taip vadinamu Mirties keliu. Paleido mus 4800m aukštyje ir nusileidome iki 1400m. Įdomiausia jausti buvo aukščio ir kvėpavimo skirtumus. Su oru kaip nepasisekė – lijo. Nusileidimo metu praktiškai nereikia minti pedalų bent jau į viršų. svarbu stabdyti.
Kanjoningas 