Kanjoningas

Dalyviai:

Rimvydas, Milė (9m), Darius, Kasparas (15m), Vytautas, Mykolas (8m), Kristupas (15m).

Pirma diena. Argentina 3 sudėtingumo kategorija. Italija.
5-iems žmonėms – tai pirmas kartas gyvenime. Viskas super! Visi labai laimingi ir patenkinti, įveikiame visi.

Maršrutas labai gražus, atviras, šviesus kanjonas, daug smagių baseiniukų, bobslėjukų ir lengvų šuoliukų. Virvių nedaug, gal kokios 4-5. Be abejo, vainikuoja gražus, aiškus patogus 12,5 m šuolis, kurį galima lengvai kartoti, užlipti gali ir mažiukai. Pirmas nušoka Kristupas, tada Vytas, Rimvydas ir dar kartą Kristupas. Šaunuolis jaunuolis! Šalia į tą patį baseiniuką puiki čiužykla, irgi lengvai kartojama.

Mažiukai labai drąsūs, jokių stabdžių, ypač Milė, sunku nulaikyti.
Ir vyšnia ant torto mažiesiems vaikams 1:40 atsitraukimas į kalną. 

Prisitraukimas 10 min.
Leidimasis 4 val 10 min.
Atsitraukimas 1 val 40 min.
Viso 6 val.

Antra diena. Santa Lucia (superieur). 3 sudėtingumo kategorija.

Šiandien lengvai ir smagiai 😁 Siauras tarpeklis, tamsesnis. Šuoliukų praktiškai nerandame. Mažos, kreivos ir lėtos čiuožyklos 🙂 Virvių gal 8. Mažyliams labai patinka leistis “į skylę” kabant visai ore 🙂 Kiti naujokai jau vis geriau leidžiasi virvėmis. Na, o Rimvydas su Vytautu dirba “po prakaitu” 😁 

Prisitraukimas 10 min.
Leidimasis 3 val.
Atsitraukimas 10 min.

Mašinos pervarymas 1.5 km.

Nušvitimo suvokimai kanjoninant su vaikais 🙂

Vytautas:
-Anksčiau galvojau, kad kuprinės sunkios, bet atsitraukime į kalną panešęs Mykolą ant pečių, visiems galiu drasiai pasakyti, kad kuprės – vieni juokai 🤣

Trečia diena. Santa Lucia (inférieur). 3 sudėtingumo kategorija.

Labai smagus! Tikrai vertinimus atitinka – apatinė Santa Lucia dalis atviresnė, daug lengvų čiuožyklų (nuo 3 iki 7 m), šuoliukų, virvių gal 8. Pabaiga vėl gi su razina – puikus krioklys, kur galima visiems šokinėti nuo įvairaus aukščio (max 4-5 m) ir užlipti kartojimui. Visi daug kartų nušoko. Daugiausiai šuolių atliko aišku mažiukai, kurie šokinėjo maždaug iš trijų metrų aukščio. Nušoko ne mažiau kaip po 10 kartų. Nuo jų neatsiliko ir Kristupas, kuris šuolius darė iš pačio viršaus.

Šį maršrutą vienareikšmiškai šį rekomenduotume kaip pirmą kanjoną vaikams – paprasta logistika, optimali trukmė, įvairovė ir pabaigos bonusas.

Be abejo, didžiausias dėmesys mūsų mažiesiems, bet nepamirškime ir kitų dalyvių. Teisingai Rolas sako – tik trečią dieną žmogus pradeda suprasti – ką darąs ir kur pakliuvęs. Darius, Kasparas ir Kristupas jau čia. Na, o du “instruktoriai” dirba išsijuosę, be abejo, nepamiršdami tarpusavio bajeriukų 😀

Prisitraukimas 10 min.
Leidimimasis 2 val.
Atsitraukimas 10 min.
Mašinos pervarymas 700 m 

Ketvirta diena. Lerca. 2 sudėtingumo kategorija.

Tarpeklis tikrai puikus, šviesus, gražus. Labai aiškūs ir patogūs prisitraukimas ir atsitraukimas (na tik prisitraukimas į viršų). Apstu veiksmo – šuoliukai, čiuožyklos. Virvės trumpos. Truputį slidokas – puikesnės čiuožyklos.

Jaunuoliai keliauja priekyje. Jiems įdomu ir smalsu pirmiems pamatyti ir aptarti situaciją. Didelis noras šokinėti. Ten, kur galima užlipti atgal ir kartoti šuoliukus – jaunimas smaginasi.

Na, o mažyliai nenustoja stebinti. Šokinėja visur, kur tik galima, aukščiausias šuolis apie 4 m. Aukščiau tėčiai neleidžia. Kyla momentinis nepasitenkinimas: o kodėl kiti gali? Priename vietą kur galimas šuolis apie 8 m, Milė pareiškia, kad nori šokti. Neleidžia tėtis. Šalia čiuožykla 3 m čiuožimo ir po to 3 m kritimo. Milei vieni juokai – nuvaro ir džiūgauja. Po jos čiuožia mūsų mielas aktoriukas Mykolas – puikiausiai. Darius taip pat nučiuožia.

Kanjoną praeiname per keturias su puse valandos, išgirdęs tai Kristupas nustemba – maniau kokios dvi. Reiškia, laikas puikus, bėga greitai.

Prisitraukimas 1:00

Leidimasis 4:30

Atsitraukimas 0:10

Penkta diena. Barbaira. 3 sudėtingumo kategorija.

Praeiname penkiese. Du Varnai lieka lizde: vyriausias ir jauniausias.

Pradžia šalia gražaus arkinio tilto, nuo kurio galima drąsiai šokti 8 m. Kristupas, Kasparas, Rimvydas šoka, Milė kelia tėčiui scenas, kad jai neleidžiama 😀 Kristupas kartoja kelis kartus.

Toliau gražiai bolderiname, uoliena neslidi, auksinės spalvos. Prasideda bobslėjai, aišku greičio nėra – neslidu, bet labai saugu. Šuoliukai apie 1-2 m aukščio nuolat. Naujiena naujokams – 12 m nusileidimas virve, panaudojant virvės apsaugą, žemiau gerai taško srovė. Kita naujiena – naudojantis turėklu nueiti iki šuolio vietos, kuo su mielu noru naudojasi paaugliai.

Topas! 8 m patogus šuolis į aiškią balą. Kristupas tirta, gavęs leidimą šoka nedvejodamas, po to Kasparas. Milė reikalauja leidimo, tėčio pamąstymai kaip vakar prie bobslėjaus, tik dar rimtesni. Leidimas duotas, džiaugsmas begalinis, šuolis, viskas puikiai, Milė laiminga krykštauja baseine.

Po paskutinio šuolio apie 2 m (galima virvė, kurios niekam nereikia), upėje atsiranda žmonės. Jie deginasi, maudosi, upė “apgulta”. Panašu, kad tai mėgiama vieta Rocchetta.

Prisitraukimas 1:00
Leidimąsis 3:40
Atsitraukimas 0:20