Įveikti maršrutai:
1 Purcaraccia, 4 sudėtingumo kategorija.
2 La Vacca, 3 sudėtingumo kategorija.
3 Macini, 4 sudėtingumo kategorija.
4 Le Baraci, 3 sudėtingumo kategorija.
5 Ziocu, 3 sudėtingumo kategorija.
6 Viola, 4 sudėtingumo kategorija.
Dalyviai: Rolas, Donatas, Lina, Inga, Violeta, Ainis, Nida, Jūratė, Akvilė
Pirma diena kanjoninge. Puikus oras, nėra karšta. Purcaraccia 4 SK. Į salą pakliuvome be jokių testų ir žalių pasų. Viskas atvira 🙂
Le Vacca 3 SK šios dienos maršrutas. Graži diena, puikus vanduo ir status išlipimas. Keliaujam toliau 🙂


Macini 4 SK šios dienos maršrutas. Vandens nėra daug. Keliaujame į Bonifacijų 🙂


Le Baraci 3 SK maršrutas. Užtrukome 7 val. Nei kojyčių, nei rankyčių 🙂
Pozzi ežeriukų trekas 🙂 Saulėta ir graži diena.
Capu de Ortu trekas.
Ziocu 3SK. Puikus maršrutas ir vanduo.
Viola 4SK. Karantinas savo pokyčių duoda. Manau, kad pirmieji šiais metais šiuo taku ėjome. Užako, džiunglių ir rožių takas. Buvo kraujo 🙂 Pats kanjoningas geras…
Ilgai sukosi mintys galvoje su klausimu : “Ir kas gi tas kanjoningas, ar sugebėsiu, ar pavyks, juk viskas nauja?” Bet buvo: “labai labai noooriu”Ir kai tu jau laukinėje, jūra apsuptoje ir kalnais apaugusioje Korsikoje, kelio atgal nėra…Vado žodžius “labiau pasitikėk virve, pasikabink ant jos…” dar ilgai tikrinau savo rankomis, o išgirdus jo “sekantis”, kviečiantis prie atbrailos krašto , vis lengvai durstelėdavo baimė savo gėluonį. Bet, kalnų upių šniokštimas, įrėmintų įvairių formų ir spalvų kalnų vaizdais viliojo stipriausiai. Neįsivaizdavau, kad galiu išsimiegoti be stogo po žvaigždėtu dangumi, matuojant Korsikos žemės ypatumus: nuo sausos ir nuplikytos saulės spindulių, iki akmenuotos, bet ant nuostabios upės kranto, ar ošiant jūros bangoms…ir tai tapo pačiu minkščiausiu paklotu ir pačia nuostabiausia lova. Ačiū Rolas Žygas už neišdildomus naujus potyrius ir įrodymą sau-“Tu gali
“, Akvilei už bendrą tikslą, išsamų nuotraukų reportažą ir visiems bendražygiams už ištiestą ranką kabarojantis uolomis, drąsinantį žvilgsnį, nuostabią emociją
Nida
JUK ATOSTOGOS! Kai viršugalvį dengia šalmas, kūnas įsispraudęs į hidrokostiumo šarvus , apsiginklavę karabinais ir virvėm , neperšlampamas kuprines prisipildę drąsos ir vėjavaikiškumo, su Nidute beveik 2 savaites pabuvojom naujam amplua- kanjoningistės Vadovo -,,SEKANTIS!!!” , neleidžia krapštyt nosies, kabarojamės virvėm žemyn arba tiesiog gilus įkvėpimas,vienas žingsnis nuo uolos į menamą stabilų paviršių – pliūūūkšt , kūnelis akimirksniu murkteli po vandeniu, ojėėė , viena maršruto atkarpa įveikta akimirksniu!!! Ridenamės toliau…Už emocijų kibirkštis, naujas patirtis dėkui vadui Rolandui Žygiui ir visiems dalyviams , o už nuotolinį palaikymą artimiesiems ir dviračio draugams…
Akvilė