Albanija patraukė daug įdomių kanjoningo maršrutų galimybe.
Šį kartą jau iš pat pradžių supainiojau patogumą ir logistiką. Išsinuomavome namą
strategiškai, rodės, geroje vietoje, žemėlapyje maršrutai atrodė netoli. Tolimiausias
važiuojant per kalnus už 50km. Bet atvykus į vietą ir pradėjus važiuoti supratome, kad
išskyrus magistralinius kelius visi žvyrkeliai yra tiesiog ofroudas, kuriam reikalingi keturi
varomieji ratai.
Pirmą kartą bandėme labai nesėkmingai – važiavome tiek, kiek buvo įmanoma lengvosiomis
mašinomis, bet keliui pasidarius tiesiog nepravažiuojamu, su galingoms provėžomis ir
duobėmis iki 30cm, kirbėjo vienintelė mintis – kaip nors apsisukti ir sėkmingai grįžti atgal.
Antras bandymas buvo sėkmingesnis, kai rinkomės kitą kelią. Nužiūrėjus kelią su numeracija
ir suradus informaciją apie kavinę pakelėje su daug gerų atsiliepimų, nusprendėme, kad tai
garantijos, kad kelias bus lengvai pravažiuojamas. Deja, viskas buvo kitaip. Kelią įveikėme,
bet jis tikrai neskirtas lengvosioms mašinoms. Supratome, kad sėkmingas 40km kirtimas per
kalnus lygus mažiausiai dviejų valandų keliui. O170km – trims valandoms. Taigi,
nuvažiavimai iki maršrutų pakankamai ilgi, tad teko atmesti mintis apie įdomiausius ir rinktis
arčiau namų. Greičiausiai tai kažkiek sumažino įspūdžių gausą. Bet gavau gerą pamoką, kad
norint praeiti įspūdingiausius Albanijos maršrutus, reikia rinktis keliavimą per kempingus. Ir
nakvoti skirtingose vietose arčiau maršrutų.
Kanjoningo maršrutų sudėtingumas įvairus. Taškai maršrutuose naujai įrengti. Yra maršrutų su aukštais nusileidimais, yra
vandeningų nusileidimų, yra sausų. Išėjimai dažnai į upes, kur tenka gerokai pabraidžioti ir
paplaukioti ir tai kelia žavesį, kartais net daugiau nei pats marštutas. Mes aplankėme tik
vieną rajoną, tad sunku konstatuoti apie kitų maršrutų sudėtingumą, o spalvų ir kontrastų
prisižiūrėjome daug. Kiekvienas maršrutas skirtingas vandens spalva, nuo žydro iki moliu
nudažyto raudonumo. Nustebino ir kalnų aukštis, nesitikėjau tokio. Aukščiausia viršūnė
2.7km ir su sniegu. Vanduo nešaltas.
Privalumai gyvenant kaime, taip, kaip pasirinkome mes, yra puikus susipažinimas su
Albanijos žmonių buitimi ir gyventojų nuoširdumu – taip lengva pajausti tikrą šalies ir
gyventojų autentiką. Pasijutau nusikėlęs į savo vaikystę 85-uosius metus, kai žmonės
vedžiojo karves į ganyklas, o vakarais atgal, kai su arkliu jodavome į kitą kiemo galą, kai
žmonės buvo paprasti ir gyveno tuo ką mato ir jaučia. Vietiniai bendrauja paprastai ir
betarpiškai, kalba albaniškai tikėdami, kad mes viską suprantame. Močiutės kepdavo ir
vaišindavo mus tradiciniais pyragais. Vaikai nešdavo cukinijas ir uogas. Kartą atnešė du
balandžius, kad mes juos paleistume. Visa tai dovanai, be jokio atlygio noro. Jie norėjo mus
supažindinti su tuo, ko jų manymu, mes nesame matę, norėjo mus pradžiuginti, nustebinti.
Ir nors mums tai pažįstama, bet vis tiek nuoširdžiai malonu. Miestuose ir gyvenvietėse
jaučiausi saugiai, nepasiteisino albaniškos mafijos ir banditizmo prognozės. Aukšta kavos
gėrimo kultūra. Tai kavinių ir degalinių kraštas – kiekviename kaimelyje yra kelios kavinės ir
bent dvi degalinės. Maistas kavinėse daug pigesnis nei Lietuvoje ir skanu. Gerų įspūdžių
pasisėmęs dar grįšiu į Balkanus.
Maršrutai:
1 Caroves 3 sudėtingumo kategorijos maršrutas
2 Frasherit 3 sudėtingumo kategorijos maršrutas
3 Benje 3 sudėtingumo kategorijos maršrutas
4 Gjipe 2 sudėtingumo kategorijos maršrutas
5 Blezencke 4 sudėtingumo kategorijos maršrutas
6 Bigas 3 sudėtingumo kategorijos maršrutas
7 Babos et Izgaril 3 sudėtingumo kategorijos maršrutas
8 Lomnices 3 sudėtingumo kategorijos maršrutas
9 Adami dešininis intakas 5 sudėtingumo kategorijos maršrutas
Dalyviai: Rolas, Vytautas, Milda, Vida, Andrius, Olga
Pirma diena. Caroves 3 sudėtingumo maršrutas
Pataikėme į gražų. Kažkiek teko paklaidžioti beieškant pradžios. Bet likome patenkinti. Buvo šuolių, čiuožyklų.
Antra diena. Frasherit maršrutas, 3 sudėtingumo kategorija
Ryte nepavyko nuvažiuoti per kalnus. Bekėlė. Užstrigom. Važiuojam prie namų. Nes ten jau aplink nespėsim.
Tad planas pasikeitė į Frasherit. Užtrukom su pasitraukimu. Vėl neradau tako. Teko per krūmus brautis. Ilga diena gavosi. Bet sėkminga.
Trečia diena. Benje maršrutas 3 sudėtingumo kategorija
Gražus maršrutas. Patiko, aiškus takas prisitraukimo ir atsitraukimo. Pagaliau sekmė
Ketvirta diena. Gjipe maršrutas, 2 sudėtingumo kategorija
Lietus mus tramdo, pasirinkome, kur nėra pavojinga dėl kritulių. O Albanija pasižymi, kur praktiškai šiuo metu nelyja. Lyja 😦
Penkta diena. Blezencke 4 sudėtingumo kategorija. Bigas 3 sudėtingumo kategorija
Graži diena gavosi. Du maršrutus vieną kito praėjome. Nusileidimas į raftinį tarpeklį.
Blezencke 4 sk. Kol kas gražiausias, mano manymu, maršrutas. Puikus pasitraukimas plaukte upe.
Bigas 3 sk. Graži pabaiga, lengvas išlipimas.
Šešta diena. Babos et Izgaril 3 sudėtingumo kategorijos maršrutas
Pasitraukimas prieš srovę kitu labai gražiu tarpekliu Lengarice. Visas maršrutas vertas dėmesio.
Septinta diena. Lomnices 3 sudėtingumo kategorijos maršrutas
Prieš rytojaus ilgą maršrutą pasirinkome trumpą ir lengvą maršrutą. Buvo gražių vietų.
Aštunta diena. Adami maršrutas, 5 sudėtingumo kategorija
Turėjome vakar ilgą dieną. Nuo mašinos pajudėjome 7.30, prie mašinos atsiradome 19.30. Pataikėme į šoninį Adami tarpeklį. Aukščiausi nusileidimai 120m ir 75m. Po techninės dalies ilgas plaukimas ir išėjimas link šviesos.
Kanjoningas 