Maršrutai:
Wadi Feid IV sudėtingumo kategorija,
Wadi Hasa II sudėtingumo kategorija
Dalyviai: Rolas, Edmundas, Albertas, Andrius S., Andrius Š., Eimantas, Ieva, Rasa, Darius, Aurelijus, Tomas, Egidijus
Ketvirtas apsilankymas Jordanijoje. Bandau įvertinti ar tai daug, ar tai mažai. Ar įmanoma dar kažką pastebėti naujo? Visada yra kelionės pradžia ir pabaiga. Susimastai ar dar nori sugrįžti ir pamatyti dar kartą tą ką jau matei jau kelis kartus. Prie matytų vaizdų yra dar pojūčiai ir jausmai kuriuos jauti būdamas tam tikroje aplinkoje. Ir visą tai apmasčius ir įvertinus suvokiu, kad buvo įdomu, malonu ir gera. Išvykimas tolygus sugrįžimui. Jausmas toks, kad ne viskas dar iščiupinėta ir pamatyta. Prie visų tų naujai praeitų tarpeklių, naujos dykumos ir jau matytų vaizdų pastebi visai kitą Jordanijos gamtos dalį. Kurios pirmo apsilankymo metu nefiksuoji, nes yra vietų kurias net sunku nemačius įsivaizduoti. Uolienų skirtumai, dykumų savitumas keičiasi akimirksniu. Kai kam iš kelionių dalyvių tai pasirodė nikinė. Su tuo pilnai galima sutikti, didžioji Jordanijos dalis visai nepritaikyta gyvenimui. Sausa biri uoliena, ištisi akmenų laukai, vandens nebuvimas. Tai sukelia dvejopą jausmą ir vaizdą. Įspūdį daro tai, kad Jordanijoje gali rasti beveik visų tektoninių procesų, vykusių / vykstančių Žemės gelmėse, apraiškų. Pirmo apsilankymo metu daugiau stebėjomės neįtikėtinais tarpekliais, uolų formų savitumu, dykumų grožiu. Tai buvo sunkiai suvokiama, kad mažame Žemės lopinėlyje yra tiek daug skirtingų ir visai nepanašių vieną į kitą vietų. Jau nekalbant apie Šventąją Žemę. Tai kultūros ir religijų lopšys.
Ruduo. Laikotarpis buvo pasirinktas pereinamasis tarp karštojo ir drėgnojo periodo. Spalio antra pusė mus pradžioje pasitiko dideliu karščio išbandymu. Wadi Rum dykumoje buvo karšta. Anot vietinių per karšta ir visai nebūdinga šiam metų laikui. Pavėsyje buvo virš trisdešimt. Mūsų pasivaikščiojimas trūko tris dienas, visam šiam laikotarpiui mes nešiojomės vandenį. Vandens turėjome kaip pavasariniam išėjimui (2 l. dienai). Jo gerokai trūko, problemą sprendėm šaudydami vandenų pas vietinius beduinus. Nežmoniškas troškulys jautėsi viso pasivaikščiojimo metu. Lyginant su pavasariu naktys buvo šiltos. Lapkričio pirma pusė dykumoje mums buvo vėjuota. Dienos ir naktys vėsesnės. Pasivaikščioti buvo žymiai lengviau ir vandens trūkumas žymiai sumažėjo. Visuose kituose etapuose mums jokių netikėtumo nebuvo. Tarpekliuose kaip įprasta šilta ir vandens yra. Raudonoji jūra šiltesnė nei pavasarį, ant kranto jai nėra stipraus vėjo karšta. Vienas akivaizdus trūkumas lyginant su pavasariu – trumpos dienos. Saulė leidžiasi dviem valandom anksčiau.
Wadi Rum dykuma. Abu maršrutus su skirtingomis grupėmis padarėme panašius. Skyrėsi tik tam tikri etapai su skirtingais slėniais ir tarpekliais. Wadi Rum parkas nėra didelis. Esu gan neblogai išmaišęs šią vietovę ir maršrutas buvo pasirinktas labiausiai koncentruotoje uolomis dykumos dalyje. Pradžia maršruto prasidėjo nuo Jebel Burdah. Iki ten mus užmetė su džipais (40 JD už mašiną). Tikslas buvo užlipti ant tilto. Maršrutas gerai atsekamas turų pagalba. Pakilimo pradžią lengviausia orientuotis pagal džipų sankaupą. Dažnai ten atveža grupes. Toliau mūsų maršrutas ėjo link Jebel Moharrag. Pakeliui daug gražių gamtos ir vėjo suformuotų uolinių skulptūrų. Kurios vertos atskiro sustojimo. Paliekant Jebel Moharrag uolinį masyvą iš dešinės ir nesiveržiant gilyn į kitus masyvus iš kairės, judant tiesiai į šiaurę yra nuostabus tarpeklis. Jis nėra gilus, įėjimas pro siaurą perėjimą, šalia palmės ir kitų egzotiškų medžių. Labai didelė tikimybė rasti vandens šaltinį palipėjus aukščiau tarpekliu. Tai proga apsiprausti ir naudoti vandenį virimui. Antro žygio metu mes čia nakvojome.Tarpeklis žavus, suteikiantis papildomo žavesio nakvynei. Pučiant stipriam vėjui, kažkiek apsaugo nuo stichijos.
Antros dienos maršrutus mes praėjome skirtingai su abiem grupėm. Tikslas buvo vienas – praeiti tarpeklį tarp Jebel Barrah ir Jebel Abu Judayda uolinių masyvų. Bet kokia improvizacija čia tinka, svarbu praeiti šiuo tarpekliu. Čia labai mėgstama vieta tarp laipiotojų uolomis. Maršrutų įvairovė ir sudėtingumas nustebins bet kurį uolų laipiotoją. Pernai mes čia laipiojome. Stotys daugumoje maršrutų yra įrengtos. Geriausias virvių ilgis 60m. Šių kelionių metu mes laipiojimu neužsiminėjome, tiesiog džiaugėmės matomais vaizdais.
Neatsiejama Wadi Rum grožio dalis – raudonieji smėlynai. Pati didžiausia smėlio kopa Wadi Rum dykumoje randasi prie Jebel An Faishiyya. Paliekant šį masyvą iš dešinės judant vakarų kryptimi nesunku ją rasti. Iš apačios vaizdas nėra toks įspūdingas, kaip iš viršaus. Tik užlipus galima pajausti tikrą jos grožį ir dydį. Jau nekalbant apie saulėlydžio ir saulėtekio žavesį.
Pabaigai mes apsilankėme Jebel Khazali tarpeklyje. Tikslas pamatyti prieš istorinius piešinius.
Jebel Rum viršūnė. Su pirma grupe lipome Sabbahs Route maršrutu ( 3+). Maršrutas kažkiek painus, orientavomės turų ir schemos pagalba. Patyrusiam uolų laipiotojui jis nėra sudėtingas, naujoms tikras iššūkis. Techniniai pralipimai labai dažni kur reikalingos virvės, daug siaurų lentynų po kuriomis matosi praraja. Maršrutą pradėjome 09.20. Pradžioje pakilimas nuobiryno šlaitu kol neįlendi į tarpeklio vidų. Tolimesnis maršrutas turų pagalba judant pakopomis aukštyn. Panaudotų virvių kiekį suskaičiuoti sunku. Čia labai individualus atsinešimas esamam maršrutui. Pagal aprašymą jų reikia trejų, mes panaudojome žymiai daugiau. Sunkiausias pralipimas 4 kategorijos. Paskutinė virvė – traversas suteikia daugiausia žavesio ir įspūdžio. Mes ją praėjome jau sutemus. Nematant kas ir kaip – tai suteikė daugiau pasitikėjimo. Nors po kojomis gili praraja. Apsistojome nakvynei neužlipus viršūnės. Nakvynei vietų yra daug. Siauri negilūs tarpekliai su smėlio pagrindu. Puiki vieta nuo vėjų. Kaip ir atrodė viskas, toliau ėjimas plokštikalnio kalniukais. Bet maršruto eigoje link viršūnės pasitaikydavo plyšių ir siaurų lentynų. Kurių įveikimui prireikdavo kažkiek drąsos. Viršūnę pasiekėm 09.30., į kaimą nusileidome 15.00.
Su antra grupe lipome lengvesniu maršrutu. Sheikh Hamdans labiau tinkantis nelaipiojantiems uolomis maršrutas. Starto vieta prasideda iš ten pat kaip ir minėtojo maršruto. Nuo aikštelės reikia judėti šiaurės kryptimi nužymėtu turais taku nuobiryno šlaitu. Judėti tol kol neprieisi ryškaus ir aiškaus tarpeklio. Bet koks prieišankstinis nusukimas – atsitrenkimas į stačią sieną ir nežymius tarpeklius, kurių sudėtingumas neaiškus. Įlindimas į tarpeklio vidų pradžioje didelių akmenų nuobirynu, kuris palaipsniui pereina į smėlėto pagrindo lauką. Schemoje parodyti trys medžiai – jie tikrovėje atrodo kaip dideli krūmai, už kurių seka du trumpi kategoriniai pralipimai. Bet koks ilgesnės virvės panaudojimas tolygus maršruto nuklydimui. Mes vieną tokią pralipome. Teko išeiti vėl į maršrutą, kuris gan aiškiai yra nužymėtas turų ir rodyklių pagalba (jų nėra daug). Kažkiek palaipiojus ir pasisukinėjus išeinama ant aiškios lentynos, kuri su nežymiais palipimais veda link išėjimo ant kalno plokštikalnio. Tarpeklis gražus, nepasižymintis chaosu, einant lentyna akis keri stačios sienos. Maršrutas naudojant lipimo schemą labai aiškus. Išlipus iš tarpeklio, kažkiek paėjus abiejų maršrutų takai sueina ir toliau pakilimas jau eitu maršrutu. Viršūnę mes pasiekėm 15.40 ir dar spėjome nusileisti iki nakvynių vietos. Didelės smėlio aikštelės. Šaltiniuose aptikom vandens, prieš dvi savaites jo nebuvo nei lašo. Prieš mums atvykstant į dykumą buvo praėjusi didelė liūtis. Apsistojome jau temstant 17.00.
Nusileidimas abiem atvejais klasikiniu maršrutu, kuris nurodytas schemoje. Atsekti ji nėra paprasta. Kažkiek galima vadovautis turais. Bet kartais nužymėtų takų turais daugiau nei reikia. Reikia sekti schemą kol neprieisi prakaltų taškų nusileidimo virvėms. Nusileidimas į tarpeklį kuris tiesiai išveda į kaimą Rum. Pirmoji virvė trumpa, vos kelių metrų, toliau seka viena po kitos 20m, 20m, 40m. Paskutinės virvės pagalba nusileidžiam į nuostabaus grožio tarpeklio sale. Toliau nusileidimas šaltinio vaga, su savotiškais trumpais pralipimais per vandens vonias. Žavesio ir nejaukumo junginys. Išėjus iš susiaurėjimo laukia dar dvi virvės viena po kitos 25m, 35m. Tolimesnis nusileidimas aiškiu taku tiesiai į kaimą iki vienintelio kabako, kur galima atsigerti alaus. Kaina 3 JD, bet tai jau ne taip svarbi. Nusileido paskutiniai 11.30.
Abiem atvejais oro sąlygos buvo geros. Techninis pakilimas pastoviai pavėsyje, tai labai gelbėja nuo troškulio. Kiekvienas nešėmės po 4 l. vandens. Maistas sausas, taip mažinom kuprinių svorį. Abiem atvejais maršrutą planavom dviem dienom. Laikas labai skirtingas, tai labai priklausė nuo maršruto sudėtingumo ir virvių skaičiaus. Pirmas maršrutas reikalavo žymiai daugiau virvių, kurių pralipimas kartais siekdavo iki 30m. Pirmo nusileidimo metu teko daug paklaidžioti kol atsekėm maršrutą. Nepadėjo ir prieš metus įvesti taškai GPS. Daug labirintų ir nepraeinamų plyšių. Nužymėtas taškos vos už keliasdešimt metrų, o tiesiąja iki jo prieiti neįmanoma, tenka tako ieškoti sukant ratus.
Petra. Nieko naujo. Kažkiek vyksta archeologiniai darbai, kažką bando atkasti. Dalis miesto užpustyta smėlio ir laiko.
Kaip ir matyta Petra. Tą proga mes trise nutarėm pereiti nuo Mažosios Petros iki Petros. Nusileidom į Petrą siauru tarpekliu. Taip atsidūrėm Petros pakraštyje. Man atrodo, kad nesunkiai buvo galima ir giliau įlysti nemokant įėjimo mokesčio. Tiesa sakant ir noro nebuvo trintis po senąjį miestą. Kitu šoniniu tarpekliu pakilome ant kelio, kuris vedė link Wadi Musa miestelio. Kažkokia prasme aplankėm dar nematytą Petros dalį ir baltus uolynus, kas tikrai vargino žiūrint į juos. Jausmas buvo kaip ant ledyno. Norėjosi prisimerkti arba stipriu nuo saulės akinių.
Šiame rajone esama begalės maršrutų tarpekliais. Kurių ilgis ir praėjimo laikas labai skirtingas. Nemanau, kad mūsų maršrutas buvo vienas iš gražiausių. Bet naujovei buvo visai vertas mūsų pastangų.
Wadi Feid tarpeklis. Jis prasideda vos už 20 km. nuo Petros. Važiuoti reikia iki Shammakh kaimo, po to šoniniu keliuku iki apleistų kaimų. Iki čia gali privažiuoti autobusas, toliau judėti galima tik su džipu. Apleistų kaimų kilmė ir gyvenę žmonės mums nežinomi. Keisčiausia, kad jie randasi prie pastoviai bėgančio vandens ir apleisti. Architektūra pasako apie jų senumą. Keista, kad lyg šiolei čia niekas neapsigyveno. Nuo kaimo pajudėjom žemyn, galima leistis keliu arba šalia vandens kanalo, kuris veda į alyvų sodą. Nuo alyvų sodo laikantis kairės, einant keliu prieinama link tarpeklio pražios. Pradžioje tarpeklis sausas, būtina su savim pasiimti pradžiai vandens. Šio netipinio Jordanijai tarpeklio pradžia – uolos iš geltono smiltainio. Vietomis susiaurėja, tai išplatėja. Pradžia kaip ir įprasta. Leidžiantis žemyn prasideda granitinės uolos. Spalvos tamsėja, galu galia vyrauja juoda spalva. Tarpeklis stipriai siaurėja, aplinkui aštrios, birios viršūnės. Tarpeklis primena aštrių, stačių kalnų grandinę su giliais nusileidimais. Tai dvylikos krioklių nusileidimo maršrutas. Kurie seka praktiškai vienas po kito, su nedideliais pasivaikščiojimais nuo vieno iki kito. Pirmos dienos maršrute įveikėm penkis krioklius (25m, antras trijų kaskadų 10, 5 5 m, 25m, 20m, 35m). Įdomiausias ir daugiausiai sukeliantis netikėtumų buvo penktasis. Po viso nusileidimo virve laukė gilus baseinas. Įveikti šią atrakciją visi bandė skirtingai. Vieni tiesiog leidosi į ją ir plaukė iki kranto, kiti bandė su virvės pagalba įsisiūbuoti ir įšokti į krantą. Antrasis variantas dažniausiai baigdavosi kurioziškai su neišvengiamom maudynėm. Po šio krioklio puiki vieta nakvynei. Antrą dieną įveikėm likusius krioklius (5m, 30m, 20m, 50m, 45m, 10m). Įspūdingiausias ir gražiausias buvo devintasis. Tolygus 50 m nusileidimas. Labai gražiai atrodo nuo dešimto krioklio nusileidimo pradžios. Paskutinis nusileidimas ilgiausias, jai nenaudoti tarpinio taško, jo ilgis siekia 60 m. Neturint ilgos virvės, nusileidus 45m yra puiki lentyna su įrengtu tašku, kur galima perkabinti virvę. Prie viso to nusileidimo malonumo mums dar teko pirmos kelionės metu lipti į viršų ir vaduoti užstrigusią virvę. Po visų šių atrakcijų seka džiunglių etapas. Jis nėra ilgas. Išeinant iš tarpeklio yra bent dvi vietos puikioms maudynėms. Balos gilios, puiki atrakcija pašokinėti nuo uolų. Palaipsniui vanduo dingsta. Išeinam į išdžiuvusios upės vagą, kuri palaipsniui mus išveda į dykumą. Dykuma savotiškai žavi, kažkuo primenanti matytus vaizdus Kamčiatkoje. Visa dykuma nusėta akmenimis. Iš čia iki artimiausio kaimo 11 km, iki kelio 6 km. Mes patraukėme link kelio. Šio maršruto pabaigai svarbu iš anksto užsisakyti transportą. Nėra ši vieta stipriai apgyvendinta, o tai tikrai gali sukelti papildomų problemų norint pasitraukti iš šios vietos. Orientacijai traukiant link kelio reikia laikytis maršruto tarp dviejų kalnų. Kurie matosi tolumoje teisinga kryptimi vieninteliai. Vienas iš kurių pailgas ir nuosekliai žemėjantis. Arčiau kelio atsiranda beduinu palapinės ir jų gyvulių kaimenės.
Maršrutas aprašomas kaip 11 valandų. Bet tai priklauso nuo kolektyvo dydžio ir patirties. Maršrutas nėra labai šlapias, bet vis gi patartina daiktus pakuoti į neperšlampamus maišus. Reikalinga alpinistinė įranga, virvių ilgis 60m. Esant lietaus tikimybei geriau į šį tarpeklį nusileisti. Pasitraukimas komplikuotas, aplinkui aštrios ir aukštos uolos.
Tai vienas įdomiausių ir visai nebudingas matytiems vaizdams Jordanijoje tarpeklis.
Wadi Assal tarpeklis. Pradžia prasideda nuo Kathrabba kaimo. Keliu žemyn šalia tarpeklio ir po dviejų kilometrų ėjimo įlendam į tarpeklį. Pradžioje tarpeklis sausas. Maršruto pradžiai reikia pasirūpinti vandeniu. Ėjimas pradžioje be jokių kaprizų, gražūs vaizdai. Tipiškas Jordanijai tarpeklis. Šio maršruto eigoje mūsų laukė šešių krioklių etapai. Pirmieji du sausi (20m, 10m). Palaipsniui atsiranda vandens. Sekantys du seka beveik užkart (15m, 15m). Vanduo po truputi atsiranda po ketvirto krioklio. Su vandens atsiradimu atsiranda ir džiunglės. Kartai sunkiai įveikiamos. Tenka landžioti ir ieškoti praėjimo siaurame tarpeklyje. Tikrasis džiunglių siaubas prasideda po paskutinių dviejų krioklių (7m, 15m). Nepaisant to, kad sunku pralysti, prie viso to dar ir badosi, ir palieka žolės mažus spygliukus kaip stiklo vara. Bet viskas galu galia kažkada baigiasi ir šis ne iš maloniausių etapų baigėsi. Pakeliui yra vietų maudynėms. Wadi Assal ir Wadi Feid upių vanduo susiformuoja iš šaltų šaltinių. Nepaisant to, vandens temperatūra apie dvidešimt laipsnių šilumos. Esant karštam –šiltam klimatui tai pakankamai gera atgaiva. Viso maršruto ilgis 15 km, laikas aprašymuose nurodomas 10 val. Mes šį maršrutą įveikėm per pusantros dienos. Išėjom prie Negyvosios jūros. Iki maudynių vietos reikia pavažiuoti. Nes išėjimo iš tarpeklio pakrantė prie jūros pramoninė. Maršrutas reikalauja alpinistinės įrangos, virves ilgis 50m.
Maršrutas įdomus ir gražus. Labiausiai varginantis etapas – džiunglės. Jos užima tikrai nemažą tarpeklio dalį. Tai kažkiek sumažina maršruto žavesį. Nakvynėm vietų yra.
Negyvoji jūra. Žemiausias pagal jūros lygi taškas Žemėje. Vanduo kuris kelia kūną ir neduoda paskęsti. Puikios gydomosios savybės. Kurias labai gerai jauti nusileidęs iš tarpeklių. Kūno žaizdas graužia taip, ką tik jas pasidaręs. Visos įtekamos upės į jūrą nepatenka. Jos drėkina laukus. Nemažą dalį jūros puikiai įsisavino Jordanijos ir Izraelio pramonė. Kuri ją kuo puikiausiai garina, kad įsisavintu naudingas iškasenas. Šiuo metu jūros likęs trečdalis Ir viso to pasekmėje, pagal paskaičiavimus 2050 m Negyvosios jūros gali nelikti. Šiuo metu ruošiamas planas kaip ją išsaugoti ir atgaivinti. Vienas iš realiausių planų pompuoti vandenį iš Raudonosios jūros arba Viduržemio jūros.
Vienas iš įdomesnių necivilizuotų paplūdimių pavažiavus nuo Al Nazra apie dešimt kilometrų. Kai kelias priartėja prie jūros ir prasideda raudonų balų baseinai galima drąsiai stoti ir traukti link jūros. Čia vietiniai nesimaudo, tai užkart sumažina šiukšlynų egzistenciją. Prie viso to labai žavūs tie įvairių spalvų baseinai. Krantas iš druskos kristalų, kuris ganėtinai gerai duria. Basom prieiti prie vandens komplikuota. Bet tai laiko klausimas. Gerai prieš važiuojant prie jūros nusipirkti vandens, kad kažkiek apsiplauti. Ieškoti kitos vietos kur įteka koks nors vandens šaltinis yra beprasmiškas. Visą vandenį pasiima žemdirbystės laukai.
Wadi Hasa tarpeklis. Antros kelionės metu mes perėjome šį tarpeklį iš apačios į viršų. Pradžia nuo Safi kaimo. Privažiuojama prie pat paskutinio kanalo, kur suteka upės vanduo ir dingsta laukuose. Jai maršrutas nepasirinktas šiuo tarpekliu, tai puiki vieta apsipraust po Negyvosios jūros.
Tai tikrai vienas gražiausių tarpeklių Jordanijoje. Labiausiai stebinantis uolų spalvomis, uolienų kaita. Maršruto peraukštėjimas 550m. Uolos susiformavusios sluoksniais, su kiekvienu peraukštėjimu atsiveria vis nauji uoliniai masyvai. Taip atsiranda naujų spalvų tarpekliai. Kylant iš apačios pradžioje tarpeklis tamsiai raudonai rudas, palaipsniui išeinantis į dolomitinį tarpeklį. Kylant palaipsniui vandens temperatūra didėja. Ši upė labai stipriai maitinama karštais šaltiniais. Maršruto viduryje pamatavus vandens temperatūra – rodė 28 laipsnius. Maudantis maršruto pabaigoje Wadi Afra upelyje, kuris įteka į Hasa – rodė 40 laipsnius. Anroje maršruto dalyje yra karštų balų. Įdomiausia ir gražiausia tarpeklio dalis maršruto antros dalies pradžioje. Prasideda geltonai rudas tarpeklis. Uolos stačios, daug kabančių sodų, palmių gausa, šaltiniai dažo uolas įvairiom spalvom. Etapas nėra trumpas. Atsigrožėt ir prisibūti tikrai pakankamai laiko. Atskiro stabtelėjimo verta vieta – Wadi Qatara. Šoninis intakas. Be įrangos maršrutas trumpas. Labai siauras tarpeklis, gražiausia kai uolas apšviečia saulė.Tada jos išryškėja visu savo grožiu. Pabaigai didelių akmenų sankaupos. Kur tenka ir palaipioti, ir paklaidžioti. Finalas – baltasis tarpeklis. Jis trumpas, bet įspūdžiu pralenkia viską. Galia krioklys, kuris nuo pavasarinės kelionės stipriai išplautas. Pakilus iš baltojo tarpeklio atsiranda civilizacijos pėdsakai – kelias. Išėjimas į Afra karštų šaltinių kompleksą.
Maršruto ilgis 12 valandų leidžiantis pasroviui, kylant prieš srove kažkiek sunkiau, tai prailgina kelione. Pastovus bridimas upės vaga. Lyjant lietui potvyniai čia žaibiški ir dideli. Alpinistinės įrangos maršrutas nereikalauja. Nakvynėm vietų daug.