Įveikti maršrutai penki Šveicarijoje ( Ticino rajonas) ir penki Italijoje (Leke Como ir Val Dossolo rajonai):
Ferro V sudėtingumo kategorija,
Perlana Inferiore III sudėtingumo kategorija,
Pontirone Inferiore IV sudėtingumo kategorija,
Osogna Inferiore IV sudėtingumo kategorija,
Lodrino VI sudėtingumo kategorija,
Isorno Finale III sudėtingumo kategorija,
Antoliva III sudėtingumo kategorija,
Variola Superiore V sudėtingumo kategorija,
Giumaglio III sudėtingumo kategorija,
Val Di Gei Inferiore IV sudėtingumo kategorija.
Filmas čia
Dalyviai: Rolas, Merūnas, Milda, Auga, Simonas, Jonas, Rytis, Valerijus
Pradžia kanjoningui buvo ne kokia. Pasitiko vos aštuonių laipsnių šiluma ir sniegas ant perėjų. Šveicariją palikome iš karto ir keliavome į Italiją tikėdamiesi geresnio oro. Pasiteisino, jau kitą dieną oras sušilo iki 22 laipsnių šilumos. Bet kalnai buvo padengti sniegu, o tai visiškai neįprasta tokiu metu ir pašvietus saulei vanduo upėse ženkliai kilo. Rinkausi pagal aprašymus mažiausiai galimą vandeningą variantą. Pasirinkome Ferro. Daug stačių ir aukštų nusileidimų. Atvažiavus neatrodė rizikingas, bet leidžiantis maršrutu vanduo matant kilo. Turėjome reikalų. Auga po kriokliu prabuvo geras 20 min, turėjau išgąsčio, bandžiau visais įmanomais variantais gelbėti. Viskas vyko 30 m aukščiau manęs, reikėjo iki ten kažkaip nusigauti, kol nusigavau ji išlindo. Ir toliau turėjome gerų dušų, daug krentančio ant galvos vandens. Viską padarėme kaip įmanoma gerai ir pasitraukėme dar piečiau, kur sniego tikrai neturėjo būti.
Perlana Inferiore. Pasirinkome lengvesnį maršrutą nuraminti stresui. Pasiteisino. Nebuvo maršrutas kažkuo ypatingas, bet tam momentui tiko. Buvome piečiau, pajutome jau šilumos, vandens nebuvo daug.
Pontirone Inferiore. Grįžome į Ticino rajoną Šveicarijoje. Pasirinkome vieną gražiausių šio rajono tarpeklių, pradžiai nelabai sudėtingą. Aukščiausias nusileidimas buvo 40m, vandens daug nebuvo. Vertas dėmesio maršrutas.
Osogna. Kadangi maršrutas prieš tai buvo trumpokas nors ir labai gražus, nutarėm po pietų ne visi keliauti dar vienu maršrutu, Nuo pradžių nepataikėme, kada nors dar pakartosim. Yra gražių ir ilgų nusileidimų. Pabaigai gražus 15 m šuoliukas. Maršrutas vertas dėmesio.
Lodrino apatinis. Sudėtingiausias šios kelionės maršrutas, bet pats gražiausias. Tarpeklis siauras, vandeningas, kiekvienas posūkis plaukte buvo su nerimu, kas laukia už kampo. Pirmąją dalį baigėme gražiu nusileidimu 45 m. Antroje dalyje dar laukė du ilgi ir vandeningi kriokliai. Maršrutą baigėme laimingi, tikrai vienas gražiausių maršrutų mano gyvenime. Yra nerimo, reikalaujanti patirties, kaip ne kaip šeštos kategorijos.
Isorno Final. Grįžome atgal į Italiją, Val Dossola rajoną. Keliavome vienu gražesnių šio rajonų tarpekliu. Nesudėtingas, yra gražių nusileidimų. Ilgiausias nusileidimas 28 m, nusileidimai seka vienas po kito.
Antoliva. Nesudėtingas maršrutas. Daug trumpų nusileidimų, Vandens nebuvo daug.
Variola Superiore. Antrą kartą keliavau šiuo maršrutu, tik atvažiavęs tai supratau. Kažkiek nuliūdau, kad kartosiu, nes tiek dar neįveiktų gražių maršrutų. Maršrutas nėra iš lengvųjų, vandeningas, daug nusileidimų. Vidutiniškai 6 val. maršrutas. Vertas dėmesio.
Giumaglio. Grįžome pabaigti kelionės į Ticino rajoną Šveicarijoje. Maršrutas gražus, daug nusileidimų, ilgiausias 37m, yra puikus 15 m šuolis į vandenį. Stebėtinai geri maršrutai Ticino rajone visais atžvilgiais. Prisitraukimai paprastai trumpi, tarpekliai konkretūs ir įdomūs, dar ir gražūs, atsitraukimai prie mašinos iš karto.
Val Di Gei apatinis. Paskutinis mūsų kelionės maršrutas. Puikus visais atžvilgiais. Vandeningas, gražūs ir ilgi nusileidimai. Reikalaujantis patirties. Ilgiausias nusileidimas 60m.
Ticino rajoną išskirčiau kaip vieną įdomesnių kanjoningo rajonų Alpėse. Maršrutai vienas nuo kito nėra labai nutolę. Didelė įvairovė pagal sudėtingumą. Labai patogūs visais atžvilgiais. Galima rasti laukinių nakvynių. Maršrutai gražūs. Tikrai dar nekartą grįšiu į šį rajoną.
Kanjoningas 