Shakti. 3 sudėtingumo kategorijos maršrutas.
Dalyviai: Rolas, Šarūnė, Rokas.
Balio sala turtinga įspūdingais vandeningais kriokliais, tad natūralu, jog iš karto kyla idėja apie kanjoningą. Kuris čia egzistuoja, yra prakaltų maršrutų įvairių kategorijų sudėtingumo. Įdomu, kad informacija apie tai prasideda ir užsibaigia Adventure&Spirit – vienintelės kanjoningo turus Balyje siūlančios kompanijos puslapiuose. Jokių maršrutų knygų ar specializuotų internetinių svetainių informacija neviešinama.
Susiruošę šeimos atostogoms Balyje vis tiek neapleidome minties savarankiškai susipažinti su sala ir iš šios pusės. Pasitelkę tarptautinius draugus gavome devinto vandens nuo kisieliaus pažintį su šioje firmoje dirbančiu kanjoningo instruktoriumi, kuris vietoje žadėjo pasidalinsiąs maršruto schemomis. Iš karto atmetėme galimybę užsisakyti tiesiog pasirinkto maršruto turą firmoje, nes kainos įspūdingos ir dar neregėtos net lyginant su brangiausiais matytais NZ. Vienam žmogui pats elementariausias vaikiškas variantas nuo 195 USD, o rimtas 10-12 val. žmogui kainuotų 990 USD. Tad į vieną registruotą bagažą susipakavę mums trims reikalingą įrangą, tikime, kad galimybė praeiti maršrutą savarankiškai įvyks.
Ubude laisvesnį pusdienį paskiriame kanjoningo ofiso aplankymui. Pradžia nelabai įkvepianti – vienintelis ten esantis žmogus tiesiog duoda kontaktus to devinto vandens nuo kisieliaus neva netiesioginio mūsų draugo. Šis paskambinus nelabai supranta, ko mes norime ir sako nepažįstąs mūsų minimo bendrapažįstamo. Akimirką galimybė pasirodo beslįstanti iš rankų. Bet – vėl einam į ofisą ir kalbamės ten. Taip pavyksta gauti firmos įkūrėjo kontaktą ir pažadą, kad jam palaiminus maršruto schemų pasidalinimą, jas atsiųs. Ir apie mūsų nusižiūrėtąjį Aling Gorge sako – mažai vandens, neverta. Aptariame kitas galimybes, kas būtų įdomu ir priimame sprendimą, kad rinksimės techniškai paprastesnį variantą, kad galėtume praeiti kartu su Roku (9m).
Toliau vyksta susirašinėjimas su firmos įkūrėju Mika. Nupasakoju situaciją ir ko mes norime. Sėkmė! Balio mitas apie laimingus ir gerus žmones pasiteisina. Mika paaiškina situaciją, kad jie yra vieninteliai oficialūs atstovai ir turi susitarimus su vietinėmis bendruomenėmis dėl mokesčių, taip pat keturiais ratais varomą transportą, be kurio išsiversti sunku privažiuojant/atsitraukiant prie ar po maršruto. Taip pat paantrina, kad su vaiku geriausia rinktis Shakti maršrutą. Kad pirmiausia mums reikės nuvykti į jų bazę kalnuose, pasirašyti dokumentus, susimokėti mokestį vietiniams ir galime savarankiškai eiti. Taip pat, kad jie padės su logistika. Esame laimingi. Mums toks variantas idealus.
Sutartą dieną stačiais serpantinais atvykstame į bazę, kurioje tvyro įkvepianti, atsipalaidavusių besišypsančių žmonių energija. Dar paaiškina maršrutą ir jo ypatybes ir mes su visa įranga vietinio vairuotojo vežami jau dardame priekaboje siaurais keliukais. Pats maršrutas tikrai paprastas ir Rokui persilaužus pirmame jo ne itin mėgstamame virvių nusileidime 28m, turbūt optimistiškai nuteikia, jog ilgiausia virvė jau praeity, mėgaujamės smagiai judėdami į priekį. Daug ėjimo, vandens nėra daug. Bet keletas tikrai įspūdingų reginių su šniokšiančiais kriokliais šalia apžavi visus mus. Pagal aprašymą 3,5 val. maršrutą įveikiame per 2,20 val. ir įkopę į aukštą stačią kalną skambiname išsikviesti mašinos, o kai klausia – kur mes. Paaiškinu prie šventyklos ir nedidelio namuko, jie nieko nesupranta ir paršo atsiųsti koordinates. Greit suprantame kodėl, kopdami toliau tokių šventykla ir namukas praeiname vieną po kito. Juk Balyje kiekviename name yra asmeninė šventyklėlė, o kiekviename kaime būtinai ir dar trys didelės ž miesto pradžioje, viduryje, gale. Tad pakeliui sulaukiame mašinos ir laimingi grįžtame į bazę. Čia dar mums pasiūlo ir per keletą min. paruošia nuostabius vietinius pietus. Ir pasirodo išėję nepusryčiavę jau buvome išalkę.
Dar kartą įsitikiname ir liekame sužavėti Balio žmonių geranoriškumu, pozityvumu ir nuoširdumu.
Kanjoningas 