2019 11 16 – 29 Cabo Verde, Sant Antao.

Žaliojo Kyšulio Respublika (Žaliasis Kyšulys, portug. Cabo Verde) – salų valstybė Atlanto vandenyne. Ją sudaro 9 gyvenamos salos ir keletas mažų negyvenamų.

Trumpas filmas

Kadangi mūsų tikslas – kanjoningas, jis yra tik vienoje šių salų – Sant Antao. Noriu užtikrinti, kad ši, vulkaninės kilmės sala, verta tikrojo keliautojo dėmesio. Dėl klimato kaitos kanjoningas praranda dalį savo žavesio, nes bėgantis vanduo paprastai atsiranda tik maršruto viduryje ir jo nėra daug. Per pastaruosius dešimt metų apskritai vandens sumažėjo 45%. Tad rūpestis atsiranda ir vietiniams gyventojams, tampa sunkiau pragyventi priklausant nuo vandens išteklių. Jau iš pirmo žvilgsnio pastebima, kad sala labai sausa. O ir organizuojant kelionę ir ieškant namų apsigyvenimui gavome vieną atsakymą – jūsų užsiėmimas (kanjoningas) žavus ir smagus, tik jau keturi metai saloje nelijo, tad kažin ar rasite vandens..

Atvykti į Sant Antao salą galima vieninteliu būdu – skrydis iki San Vincento salos. Lėktuvai patogūs ir nauji, vidutinė kaina apie 80 EUR į vieną pusę. Tuomet keltu iki Porto Nova miestelio, plaukimas trunka apie valandą. Keltai plaukia tris kartus per dieną. Mes pirmyn išplaukėme 11val. , o atgal 13 val. Bilietus lengvai galima nusipirkti vietoje prieš išplaukiant keltui. Judėjimui saloje geriausia nuomotis mašiną, Sant Antao saloje yra dvi mašinų nuomos kompanijos, kurios pasitinka uoste. Mes nuomavomės iš anksto, tuomet didesnis mašinų pasirinkimas. Kitas variantas važinėti taksi, nes viešojo transporto nėra. Taksi – tai autobusiukai, kur galima laukti susirenkančio pilno ekipažo ir mokėti tik už savo vietą arba važiuoti vienam susimokėjus už atstumą.

Pats kanjoningas Sant Antao saloje pasižymi kanjoniniu nebūdingumu – sausumu, bet hidrokostiumai vis tiek reikalingi – vėjas ir tarpais atsirandantis vanduo suteikia šalčio jausmą. Patys maršrutai prakalti gana seniai. Taškai yra ir labai seni, kuriuos reikia remontuoti arba keisti, yra ir atnaujintų, o tai rodo, kad šitame krašte vis dėl to kartas nuo karto kanjoningistai pasirodo. Tik mano manymu, nėra labai populiarus – matosi, kad kai kur mes buvome pirmieji šiais metais. Nes paprastai nusileidus slėniuose auga trapi augmenija, tad jei būtų buvę žmonių, aiškiai matytųsi medžių ir augalijos liekanos, nuolaužos. Noriu atkreipti dėmesį dėl pačių maršrutų pavojingumo – yra birių akmenų, nuo kurių ir mūsų komandos narys nukentėjo, vienas akmuo pradaužė šalmą, džiaugiamės, kad be didesnių pasekmių.

Savo kelionėje įveikėme devynis kanjoningo maršrutus, labiausiai patikę – Pombas, Vinha viršutinis ir apatinis maršrutai, Tapume, Esdrougal.

Maršrutai gražūs savo kalnų reljefu, labai statūs ir aukšti slėniai, krioklių aukštis dažniausia aukščiau nei 60 metrų. Aukščiausias mūsų įveiktas nusileidimas 210 metrų. Aukšti nusileidimai įveikiami su bazėmis, persikėlimo mazgais. Pasiryžus leistis daugiausia nerimo kelia taškų situacija – negali būti užtikrintas. Patys prisitraukimai ir atsitraukimai stebėtinai nevarginantys, paprastai keliavome gražiomis vietovėmis, dažnai matėsi visa sala su debesų horizontu žemiau mūsų. Takai gerai sutvarkyti – tai portugalų palikimas, išgrįsti akmenimis, Iki 1975m Žaliojo Kyšulio salos priklausė Portugalijai, po to įgavo nepriklausomybę.

Saloje verta nuomotis visureigius, nes kartais tenka važiuoti bekele, labai statūs šlaitai, kur lengvąja mašina nelabai pavyktų. Strategiškai geriausia apsitoti Ribeira Grande miestelyje ir jo apylinkėse. Įgyta patirtis kelionės metu tą patvirtino, tikrai rekomenduoju šią vietą.

Žmonės saloje gyvena ne per lengviausiai, vietiniams nėra pigu, dauguma produktų gabenama iš Europos mums įprastinėmis kainomis. Parduotuvėse galima atsiskaityti ir eskudais, ir eurais pagal oficialų kursą. Keistis valiutą nėra būtinybės. Nepaisant to, jaučiama žmonių šiluma, nuoširdumas, jie labai bendraujantys ir gražūs.

Sala puikiai tinkama ir trekingui. Galima susiorganizuoti žygių kelionę salos pažinimui. Yra kur pasivaikščioti gražiomis vietomis su atsiveriančiais kalnais. Geriausias laikas nuo lapkričio mėnesio, tuo metu būna debesuota ir ne per daug karšta saulė, vasarą siekianti apie +40. Mūsų kelionės metu kalnuose buvo +25. Tad aktyviai veiklai temperatūra itin komfortiška. Vienintelis nepatogumas – nėra tekančio vandens, tad vandenį reikia neštis. Nusipirkti galima ir kaimo parduotuvėlėse. Kaimelių yra, nors jie ir nutolę vienas nuo kito, tačiau galima ir tai susidėlioti strategiškai. Rekomenduočiau daryti radialinius išėjimus, yra labai gražių maršrutų. Į maršruto pradžią geriausia atvykti vietiniais taksi, kainos nėra didelės. Žinoma, ekonomiškiausia keliauti keturiems ar daugiau.

Tikrai rekomenduoju šią kelionių kryptį, kaip įdomią ir turtingą savo grožiu.

Dalyviai: Rolas, Rimvydas, Vytautas V. , Jolita, Edmundas, Marius, Vida, Erikas, Inga, Milda, Tatjana, Vytautas P. , Aurimas, Asta

Rolo nuotraukos čia:

Maršrutai:

1 Praia Lisboa Inferiore III sudėtingumo kategorija. Aukščiausias krioklys 35m.

2 Vinha Superiore IV sudėtingumo kategorija. Aukščiausias krioklys 80m.

3 Terref d Cima III sudėtingumo kategorija. Aukščiausias krioklys 15m.

4 Tapume de Verissimo IV sudėtingumo kategorija. Aukščiausias krioklys 105m.

5 Pobas Inferiore VI sudėtingumo kategorija. Aukščiausias krioklys 210m.

6 Vinha Medio V sudėtingumo kategorija. Aukščiausias krioklys 85m.

7 Esdrougal Superiore V sudėtingumo kategorija. Aukščiausias krioklys 90m.

8 Esdrougal Medio IV sudėtingumo kategorija. Aukščiausias krioklys 50m.

9 Peregina III sudėtingumo kategorija. Aukščiausias krioklys 50m.

Pirma diena. Praia Lisboa Inferiore. 3 sudėtingumo kategorija.

Tarpekliai sausi. Gražių vietų yra, nusileidimas į vandenyną, gražus pasitraukimas. Prakalimai atnaujinti, geras ženklas. Aukščiausias krioklys 35m.

Antra diena. Vinha Inferiore 5 sudėtingumo kategorija.

Taškų trūksta, nusileidimai ilgi, improvizuojame. Svarbu saugumas. Grožio užtenka. Pradėjome 9 ryto savo kelionę, prie mašinų buvome 18 val. Aukščiausias krioklys 85m.

Trečia diena. Cima maršrutas.

Šiandien pusiau poilsinė diena.Maršrutas nesunkus, randame taškus ir vandens. Rytoj laukia ilga diena kanjoninge.

Ketvirta diena. Ribeira de Tapume. 5 sudėtingumo kategorija.

Faini nusileidimai. Ilgiausias 105 m. Vanduo atsirado tik į pabaigą.

Be džipų būtų sunku. Gerai, kad didelius paėmėme. Visi 14 kartais važiuojame iki pradžios.

Sala graži, žmonės malonūs. Viskas puikiai. Šiandien ir taškų radome atnaujintų, saugumas visų pirma.

Penkta diena. Ribeira da Neva o Pombas Inferio. 6 sudėtingumo kategorija.

Pagaliau gauname maršrutą atitinkamą kanjoningo pavadinimo. Gauname vandens ir net šuoliuką iš 7 m.

Pirmas nusiledimas 60 m sukelia nerimą, taškai labai seni, toliau randame atnaujintų taškų. Prieiname 210 m nusileidimą. Taškai vienas po kito tvarkingi. 4 stotys.

Puikiai iš vakaro sudėliojome maršrutą. Prisitraukimas sklandus ir labai gražus. Sala nuostabiai graži. Maršrutą įveikiame per 6 val., prisitraukiame per val., atsitraukimas 45 min.

Šešta diena. Vinha Medio dalį. 5 sudėtingumo kategorija.

Geras ir gražus maršrutas, šlapias. Hidriakų reikia. Taškai vidutiniškai, vieno nebuvo. Teko daryti. Aukščiausias nusileidimas 80 m.

Septinta diena. Estrougal Superiore ir Medio maršrutas. 5 sudėtingumo kategorija.

Viršutinis sausas, apatinis su vandeniu. Prakaltas gerai. Apatinio maršruto nutariame neiti dėl bruzgynų. Bet gaunasi ne ką lengviau. Biru ir nesaugu, bet sėkmė. Randame išėjimą. Išeiname nuo mašinos 9.30. Prie mašinos būname 16.30. Viršutinis maršrutas įomus, yra daug gražių ir ilgų nusileidimų.