Maršrutai:
Gorg Blau III sudėtingumo kategorija
Sa Fosca IV sudėtingumo kategorija
Dinner III sudėtingumo kategorija
Torrent Pareis II sudėtingumo kategorija
Biniaraix III sudėtingumo kategorija
Valldemossa III sudėtingumo kategorija
Mortitx III sudėtingumo kategorija
Na Mora III sudėtingumo kategorija
Filmas čia
Dalyviai: Rolas, Vytautas, Milda, Jolita, Rimvydas, Nerijus, Marius, Asta
Pirmasis maršrutas – tarpeklis Dinner. Sausas, bet pats tas apsipratimui ir susigaudymui aplinkoje. Prisitraukimas aiškus, nesudėtingas. Ryte išeiname. Vytautas tyli. Nuotaika aiški, gera, bet jis tyli. Paėjus gerą pusvalandį praneša – mašinos raktai liko mašinoje. Taupydami laiką ir manevrus kartais, turėdami dvi mašinas, aštuoniese vis tiek važiuodavome viena. Visiems pasakau sėdėti ir išbėgu raktų. Imu mąstyti ir galvoje dėlioti istoriją, kodėl taip nutiko: Vytautas aną vakarą pastebėjo, kad Rolandas turi pilvą, o pats neseniai numetė 25kg savo svorio. Vytauto išsilavinimas – pedagoginis, tad supratau, kad tylėdamas jis kažką mąsto, o tiksliau strateguoja Rolo svorio metimo programą. Toliau viskas vyksta gerai ir sklandžiai, taką praeiname, bet pradžią visgi randame. Maršrutas nesudėtingas, su daug nusileidimų, sausas. Ypatingu grožiu nenustebina, bet įdomu. Pabaigoje išsimaudome Viduržiemio jūroje ir sugrįžtame namo.
Sekančios dienos planas – įveikti gražiausią Maljorkos ir Europos tarpeklių – Gorg Blau & Sa Fosca. Maršruto pradžią randame sėkmingai, pradžioje einame sausu tarpekliu, o atsiradus pirmoms baloms užsidedame hidrokostiumus ir sušokę judame tarpekliu žemyn. Klaida, kad nepasiėmiau trečios virvės, nes nusileidimų daug, jie nėra aukšti, todėl laukdami vieni kitų sugaištame daug laiko. Pirma dalis Gorg Blau – įspūdinga, daug nusileidimų. Užtrunkame apie 5 valandas. Esame nustebinti grožiu. Tuomet prieiname tamsiąją tarpeklio dalį – Sa Fosca. Užtrunkame apie dvi valandas visiškoje tamsoje, kartais viršuje prasišviečia mažas plyšelis, bet viso tarpeklio neapšviečia. Formos ir siaurumas labai įspūdingi. Daug vandens, daug plaukimo, vanduo toks šaltas, kad tenka gerai padrebėti. Gerai, kad grožis atperka visus vargus ir po 7 valandų kelionės išeiname į trečią šios dienos tarpeklį – Torrent de Pareis. Dar 2 valandos ėjimo ir mes atsiduriame nuostabiame laukiniame paplūdimyje. Tądien maudynėms nei noro, nei laiko jau nebeturime todėl iš karto judame namų link. Iš viso šiandienos maršrute užtrunkame 10 valandų. Gražu. Verta dėmesio, rekomenduočiau visiems, mėgstantiems kanjoningą.
Kitas tarpeklis Biniaraix. Prisitraukimas neilgas, bet užtrunkame ilgiau. Takas aiškus ir vaizdingas. Nors tarpeklyje balų randame, bet tekančio vandens neaptinkame. Pagalvoju, jei būtų daugiau vandens, būtų tikrai įdomu. Tarpeklyje užtrunkame 2.30 valandos ir po gero pusvalandžio atsiduriame apelsinų sode, iš kur pajudame link namų. Iš vakaro sprendžiame, kur judėsime toliau, nes dar kitą dieną planuojame išeiginę.
Pasirenkame trumpą Valldemossa tarpeklį. Didžiausias kuriozas, kad pradžioje lyg tekėjo upeliukas ir mes apsirengę hidrokostiumus sušokame į pirmąsias balas, bet vanduo tuom ir baigiasi. Toliau keliaujame sausai ir karštai kaip pirtyje. Radę dar vieną balą sulendame iki pusės ir atsivėsiname. Ir vėl jausmas, kad jei būtų tekančio vandens, būtų vienas iš įdomesnių tarpeklių. Daug gražių nusileidimų, aukščiausias krioklys 50 m. Maršrutą įveikiame per 2.30 val. , atsitraukimo praktiškai nebuvo, todėl sušokę į mašiną lekiame atsigaivinti ir išsimaudyti į Valldemossa uostą. Puiki atgaiva po geros pirties.
Valldemossa
Kita diena – išeiginė. Važinėjame po Šiaurės Rytinę salos dalį ir kultūrinamės. Tik Milda apsirgusi lieka namuose, o Rimvydas nutaria aplankyti observatoriją ir pažiūrėti į žvaigždes. Nuo kelio kalno apačioje puikiai matosi statinys, panašus į observatoriją. Maršruto nežinome, bet Rimvydas vis tiek patraukia link savo tikslo. Mes išvažiuojame, o jis išeina pėsčiomis. Po dviejų valandų pasiekęs tikslą užeina į observatorijos teritoriją, kur vartai atidaryti ir jis prifotografuoja į valias. Tada bando belstis į duris, bet niekas neatidaro, o pamatęs apsauginį nutaria paklausinėti apie galimybes pamatyti žvaigždes. Didžiai Rimvydo nuostabai apsauginis išaiškina, kad tai – karinis padalinys, į kurį civiliams įeiti draudžiama. O dar Rimvydas be dokumentų. Prasideda sudėtingas aiškinimasis, nes ispanai nelabai kalba angliškai. Rimvydas palaikomas ukrainiečių diversantu, liepiama ištrinti visas nuotraukas ir veža į kalno apačioje esantį karinį padalinį aiškintis Rimvydo tapatybės, tautybės ir politinių pažiūrų. Rimvydas nors ir nenorėdamas trikdyti mūsų laisvalaikio bando skambinti, bet mes ne ryšio zonoje. Tada įsodintas į policijos automobilį, surakintas antrankiais jis pargabenamas į mūsų kaimelį. Šoko ir nuostabos pilnomis akimis Milda pamato tokį Rimvydo pargabenimą. Tuomet patikrina abiejų pasus, o išsiaiškinę tapatybę policijos ekipažas palieka mūsų laikinuosius namus. Na, pabaiga beveik ideali – ar galima būtų sugalvoti geresnį grįžimą, nes eiti būtų tekę 16 km. Sugrįžę išklausome vaizdingo pasakojimo apie Rimvydo nuotykius ir kuriame tolimesnius mūsų kelionės planus.
Kitos dienos maršrutas – Mortitx. Tai antru pagal grožį reitinguojamas Maljorkos tarpeklis, kuris baigiasi Viduržiemio jūroje. Maršruto pabaiga – tai via ferrata, kurios trukmė apie 2 val. Tarpeklis tikrai labai gražus, net gaila, kad toks trumpas – apie 1.30 val. Fainiausia pabaiga ir pats išlipimas, kuris gerai prakaltas ir aiškus. Vertas dėmesio kanjoningo mėgėjams. Iš viso užtrunkame apie 6 valandas.
Sekantis tarpeklis – Na Mora. Prisitraukimas iki maršruto aiškus. Tarpeklyje užtrunkame 2.30val. Įspūdingas ir tikrai gražus, su daug nusileidimų ir pabaiga Viduržiemio jūroje. Galimi keli išėjimai – plaukti jūra apie 300 m arba eiti per kalnus nužymėtu maršrutu. Mes pasirenkame pastarąjį. Tačiau šis kelias neprakaltas, saugos taškus tenka darytis patiems, nelaipiojantiems žmonėms pakankamai sudėtinga, todėl šiek tiek palipus aukštyn šios minties atsisakome ir nutariame leistis prie jūros, kad susitranzuoti katerį. Bet jūra ne kelias ir mūsų niekas neišplukdo. Tuomet pasirenkame trečiąjį variantą – dar einant į priekį pastebėjome visur kabančias paliktas virves, o kuriant atsitraukimo planą suprantame kam – kad jomis galėtume išlipti iki išėjimo per kalnus. Tenka įveikti šešis krioklius. Kažkiek pavargę išsikapstome. Persirengę sausais drabužiais turais nužymėtu taku pajudame link paliktos mašinos. Visą kelią kyla abejonės, ar teisingai einame, nes vadovaujamės tik turų žymėjimu. Priėjus skardį, nuo kurio puikiai matosi Vidržiemio jūra dar lieka abejonių, bet visgi išeiname ant keteros ir pamatome slėnyje mūsų paliktą mašiną. Užplūsta geros emocijos, nes jau esame tikri, kad iki tamsos mašinas pasieksime. Iš viso užtrunkame 11 valandų. Nusikalę ir pavargę grįžtame. Šią dieną Asta ir Vytautas nėjo, tad kaip ir numaniau, jog apie 9val. mūsų jau ieškos Asta. Gerai, kad būtent tuo metu mes pasiekiame mašinas ir ryšio zoną ir nuraminame Astą. Name mūsų laukia paruošta vakarienė ir mes prisivalgę ir išgėrę nueiname miegoti.
Kitą rytą jaučiame didžiulį nuovargį, bet ši diena paskutinė prieš prasidedant kelionei link namų, todėl palaikydamas Rimvydo iniciatyvą pasiūlau dviese pakartoti gražiausią Maljorkos maršrutą – tris tarpeklius – Gorg de Blau, Sa Fosca ir Torrent de Pareis. Likusieji prie mūsų neprisijungia ir lieka pliažintis ir ilsėtis. Dviese maršrutą įveikiame ženkliai greičiau – vietoj 9 val. per 5.30 val. Dar kartą įsitikiname, kad maršrutas vertas ne tik dėmesio, bet ir savo gražiausiojo Europos tarpeklio titulo. Pamatome naujų vaizdų ir naujų tų pačių reginių kampų.
Taip atostogos Maljorkoje baigiasi. Su nuostabia kompanija, ypatingai gražiu ir autentišku senoviniu namu laukinės gamtos oazėje. Pačių tarpeklių specifika kiek primena esančius Azijoje, kai vanduo atsiranda tarsi iš niekur ir staiga baigiasi balomis su šaltu vandeniu. Mūsų džiaugsmui patyrėme mažai važinėjimo, įveikėme nuostabius maršrutus. Dar kartą įsitikinau, kaip man patinka salos – per sąlyginai trumpą laiką galima maksimaliai pažinti jų gamtą, charakterį ir savitumą.
Rolo mintys Šarūnės žodžiais
Kanjoningas 