Įveikti maršrutai:
Ruisseau de Purcaraccia IV sudėtingumo kategorija (Korsika),
Le Vaca III sudėtingumo kategorija (Korsika),
Picia di Gjaddu (Gallo) IV sudėtingumo kategorija (Korsika),
Orbisi IV sudėtingumo kategorija (Sardinija),
Donini IV sudėtingumo kategorija (Sardinija),
Ruisseau de Cardiccia III sudėtingumo kategorija (Korsika),
Ruiseau Ziocu III sudėtingumo kategorija (Korsika)
Dalyviai: Rolas, Liutauras, Birutė, Vainius, Giedrė, Valerij, Ieva, Viktorija, Danutė
Filmas
Planas keliauti į dvi salas jau seniai knietėjo. Sardinijoje domino du maršrutai, vienas iš jų daugiau spelio nei kanjoningas. O Korsika visada gerai, maršrutų įvairove puikiu oru. Kaip visada, čia geros atostogos.
Korsikos kelionę pradėjome nuo linksmiausių tarpeklių. Pirmas buvo Ruisseau de Purcaraccia. Puikūs, klasikiniai nusileidimai, neaukšti šuoliukai, puikios čiuožyklos (manyčiau, geriausios kiek įmanoma įsivaizduoti).
Antras mūsų maršrutas – Le Vaca. Šuolių pamokos, galimas variantas keliauti visai be virvių, jei užtenka drąsos nušokti nuo 12 m krioklio. Be jo didžiulis pasirinkimas šuolių įvairovės ir aukščių. Galimi šuoliai nuo 2m iki 8m.
Trečias maršrutas – Picia di Gjaddu ( Gallo ). Man vienas gražiausių visoje patirtyje maršrutų. Nėra ilgas, bet nėra ir lengvas. Tarpeklis vandeningas. Ankščiau prieš paskutinį – finalinį 50 m krioklį buvo pratemptas lynas. Kuriuo sėkmingai galima nučiuožti iki nusileidimo pradžios. Dabar jau du metai jis yra nupuvęs. Kirsti krioklį ir nuplaukti iki kito kranto nėra lengva. Atmušamoji nuo kranto srovė grąžina plaukiantįjį atgal. Bet kokiu atveju, geriausia plaukti po kriokliu ir kirsti tiesiai srovę. Tada gaunasi puikiai. Jei tai pavyko, toliau seka turėklas 6 m ir puikus nusileidimas. Ši vieta verta pagarbos ir grožio vardo. Kvapą užgniaužia, kai pakimbi ant uolos krašto, o prieš akis atsiveria beribis kalnuotos erdvės horizontas.
Įveikę topus kėlėmės į Sardinijos salą. Keltas plaukia vos 1 val. Keliavome link numatytu mūsų maršrutų. Abu maršrutai šalia vienas kito, net pradžia ten pat. Tik vienas teka paviršiumi, o kitas po žeme. Ir baigiasi praktiškai ten pat. Pirmasis – Orbisi, šviesusis mūsų maršrutas. Kažko išskirtinio nebuvo, viena labai graži vieta – tamsioji tarpeklio dalis ir jos išėjimas. Aukščiausias nusileidimas 35 m. Tarpeklyje nebuvo bėgančio vandens, bent jau birželio pabaigoje. Atskirų balų buvo, kurias teko įveikti plaukte. Hidro kostiumai reikalingi.
Antras mūsų maršrutas – Donini. Reikalingos ne tik kanjoningo patirtys, bet ir speleologijos žinios. Pradžia – siauras urvas žemyn, du nusileidimai virvėmis. Pradžioje keliavome šliaužte, po kiek laiko urvas praplatėjo, atsirado vanduo. Tiesa dar ta, kad reikia nebijoti tamsos ir nežinomybės. Jei viską gerai randi ir nepasiklysti reikalingos 3 val, mes pasiklydome (nukeliavome dar šonine atšaka) ir užtrukome 7 val. Išties urvas aukštas, vietomis salių aukštis buvo iki 20 m. Nejaukumo didelio nėra. Bet gąsdina šiek tiek nežinomybė. Būtinai reikalingi patikimi prožektoriai. Bandėme išsijungti, jausmas įdomus. Tikrai nepatiko. Priėjus tikrai matomą nusileidimą 15 m reikia leistis į balą ir išplaukti į kairę. Mes turėklais nuėjome toliau, pradžioje nusileidome dviese ir pasimetėme, užpanikavome, tada užlipome žumarų pagalba atgal ir nuėjome toliau. Galų gale atsidūrėme aklavietėje. Nejaukumo buvo. Visgi nusileidome ten, kur pradžioje nepavyko ir viskas susitvarkė, pajudėjome. Pamačius šviesą džiaugsmo buvo tiek lyg jau būtume baigę savo maršrutą. Dar laukė vienas 50 m nusileidimas ir tada pabaiga.
Trečias mano gyvenime tamsus maršrutas, bet šis išskirtinis. Čia nėra tekančio vandens, balų daug kurias reikia išplaukti, yra atšakų, kuriose galima pasiklysti. Reikia vadovautis nuojauta ir žymėjimais, kurie tamsoje ne visada matomi.
Grįžome atgal į Korsikos salą. Keliavome link sekančio mūsų maršruto – Ruisseau de Cardiccia. Vakaras buvo lietingas, vanduo pakilęs. Tikėjomės, kad ryte vanduo kažkiek nukris. Bet šiam maršrutui reikalingas pakankamas vanduo. Yra daug čiuožyklų, kurioms reikalingas vanduo. Sekėsi puikiai, vanduo buvo pats tas. Į maršruto pabaigą pradėjo lyti, skubėjome, pasinaudojome prancūzų įrengtu nusileidimu, kuris pagreitino mūsų dienos maršrutą.
Ruisseau Ziocu. Paskutinis mūsų kelionės maršrutas. Yra daug šuoliukų, gražių nusileidimų. Maršrutas klasikinis, gražus.
Čia buvo pamoka – įsipynė merginos plaukai į nusileidimo įtaisą pačiame vandeningiausiame nusileidime. Vadavimas vyko 15 min., sėkmingai, nereikėjo pjauti plaukų. Jai ilgi plaukai, būtina plaukus susirišti į kasą ir paslėpti po šalmu. Pamokos ir išvados ateičiai.
Kanjoningas 